TOLERANCIJOS GATVELĖJ

Tolerancijos gatvelėj
Stovi daug gražių namelių.
Jie visi tokie skirtingi
Ir truputį paslaptingi.

Vieni – su mažais langeliais,
Kiti – su aukštais stogeliais.
Dar kiti – visai balti,
Ar gėlytėm išpiešti.

O kodėl tokie jie gražūs?
Nes skirtingi – nepanašūs.
Juk nereikia vienodų –
Būtų baisiai nuobodu.

Danguje saulutė džiaugias.
Jai kiekvienas namas – draugas.
Koks bebūtų – nesvarbu,
Ji negaili spindulių.

Kęstutis Ivinskis